Viena žinomiausių Europos sporto organizacijų Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ ir išreiškė aktyvų palaikymą siekiui mažinti iškastinio kuro naudojimą. Valdydama moderniausią areną Baltijos šalyse „Žalgirio“ organizacija laikosi priimtos aplinkosaugos politikos, kurios vienas tikslų – kviesti į areną atvykti tvaresniais būdais ir mažinti aplinkos taršą.
Prie pilietinės iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 150 šalies bendrovių ir organizacijų. Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.
„Tokių žinomų ir didelių organizacijų noras prisidėti prie naftos naudojimo mažinimo iniciatyvos mums itin džiugus. Jei iš pradžių idėją labiausiai palaikė atsinaujinančios energetikos kompanijos, verslo asociacijos, tai netrukus iniciatyvos svarbą suprato ir didžiosios pramonės, prekybos, transporto sektoriaus kompanijos, kurios iškastinio kuro sunaudoja daugiausia. Manau, kad „Žalgirio“, kuris patinka didžiajai daliai Lietuvos gyventojų ir turi puikios organizacijos reputaciją, prisidėjimas prie iniciatyvos mums suteiks dar daugiau svertų“, – sako Martynas Nagevičius, iniciatyvos „41% mažiau naftos“ iniciatorius ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Įgyvendina aplinkosaugos politiką
Prieš dešimtmetį buvo pasirašyta ir pradėta įgyvendinti „Žalgirio“ arenos pastato aplinkos apsaugos politika, apimant neigiamo poveikio aplinkai mažinimo tikslus ir rekomendacijas „Žalgirio“ arenos nuomininkams, darbuotojams ir svečiams.
Įgyvendinant aplinkosaugos politiką didelis dėmesys skiriamas automobilių sukeliamai taršai. „Žalgirio“ arenos lankytojai ir darbuotojai skatinami atvykti į „Žalgirio“ areną dviračiu ar viešuoju transportu. Tam įrengti dviračių stovai, o po didžiųjų arenos renginių žiūrovus po visus Kauno mikrorajonus išvežioja specialūs autobusų maršrutai, žymimi ženklu „ŽA“.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sporto organizacija su aplinkosauga, iškastinio kuro naudojimo mažinimu turi mažai ką bendro, tačiau iš tiesų taip nėra. Siekdami tapti viena geriausių ir profesionaliausių sporto organizacijų visoje Europoje stebime visus savo veiklos procesus, tad nepamirštame ir minėtų sričių. Daug keliaujame lėktuvais, autobusais, mūsų arenos lankytojai į renginius taip pat atvyksta savo transportu, tad poveikį aplinkai mūsų veikla neišvengiamai daro. Tai suprasdami nuolat ieškome būdų dirbti dar tvariau. Manome, kad didžiausią poveikį padaryti galime vienydamiesi su visos šalies verslo organizacijomis ir prisidėdami prie iškastinio kuro mažinimo iniciatyvos“, – sako Paulius Jankūnas, Kauno „Žalgirio“ direktorius.
„Žalgirio“ arena dirba tik su tiekėjais, turinčiais aplinkosaugos vadybos sistemą ISO 14001 arba kitą lygiavertę. Dirbant naudojamos valymo priemonės, paženklintos ekologiniu ženklu „European Ecolabel“ arba turi kokybę patvirtinančius dokumentus.
Organizacija palaipsniui pereina prie elektroninių žiniaraščių pildymo ir mažina popieriaus sunaudojimą. Tą patį daryti skatinami ir „Žalgirio“ arenos nuomininkai, jų darbuotojai.
Praėjusiais metais Kaune vykusio Eurolygos krepšinio turnyro finalo ketverto metu buvo pristatytas vaikščiojimo iššūkis – dalyvių buvo prašoma kasdien žengti bent 10000 žingsnių, taip formuojant sveikus įpročius, skatinant tvarų judumą ir prisidedant prie transporto išmetamų teršalų kiekio sumažinimo.
Organizacija atsakingai žiūri ir į atliekų rūšiavimą. „Žalgirio“ arenos lankytojai skatinami rūšiuoti šiukšles, atskiriant buitines atliekas nuo plastiko ir popieriaus taros.
Palaikančių iniciatyvą gretos auga
Prie pilietinės iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 150 šalies bendrovių ir organizacijų. Vien per sausio mėnesį prisijungė tokios organizacijos kaip „Biovela Group“, „Vilniaus pergalė“, „Kalnapilis“, „Mototoja“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kelios žemės ūkio bendrovės ir kt.
Šių metų lapkritį Seimas didele balsų dauguma po pateikimo pritarė Alternatyviųjų degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektams, kuriais būtų nustatytas 41 proc. naftos produktų sumažinimo iki 2030 m. tikslas. Galutinis jų priėmimas numatytas artimiausioje pavasario sesijoje, todėl svarbu, kad prie iniciatyvos prisijungtų kuo daugiau įmonių ir organizacijų, kurios ragintų įstatymų leidėjus balsuoti „už“.
„Matome, kad įmonėms iškastinio kuro mažinimo tema labai aktuali, daugelis jų šią problemą jau sprendžia kasdieniuose savo verslo procesuose, ieško būdų smarkiai sumažinti arba iš viso atisakyti iš naftos pagaminto kuro naudojimo, renkasi atsinaujinančią energiją. Dėl to artimiausiu metu skatinsime savo partnerius dalintis savo patirtimi, edukuoti kolegas viešojoje erdvėje“, – sako M. Nagevičius.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi iškeltus klimato kaitos stabdymo tikslus, tačiau kol kas labai smarkiai nuo jų atsilieka. Transporto sektoriuje anglies dvideginio išmetimai pastaraisiais metais ne tik kad nemažėjo, bet ir labai reikšmingai augo.
Lietuva savo Klimato kaitos darbotvarkėje yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijas bent 30 proc., lyginant su 2005 m., tačiau Lietuvos transporte sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos iki šiol išaugo net 46 proc. kai energetikoje ar pramonėje per šį laiką emisijos mažėjo atitinkamai 31,5 proc. ir 21,4 proc.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.
Nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.