Privalome pripažinti skaudžią tiesą – pasaulis vis dar priklausomas nuo naftos ir ši priklausomybė nemažėja. Nuo Paryžiaus susitarimo, kuriame buvo sutarta siekti, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio, praėjo beveik 8 metai, tačiau iškastinis kuras vis dar yra dominuojantis energijos šaltinis, lemiantis globalų klimato atšilimą. Nors investicijos atsinaujinančius energijos išteklius sparčiai didėja, apetitas naftai nenumaldomai auga – kasmet užfiksuojamas naujas naftos suvartojimo rekordas.

Priklausomybė nuo naftos lemia ne tik Žemei pražūtingus klimato kaitos procesus, tačiau destabilizuoja geopolitinę pasaulio sanklodą. Nafta suteikia galią diktatoriams, kurie naftos pinigais finansuoja brutalius režimus ir didina geopolitinę įtampą. Jau daugiau nei metus vykstantis karas Ukrainoje yra konkretus pavyzdys, kaip Rusija naftos pinigais kursto karo mašiną. Net ir Vakarų sankcijos rusiškai naftai turi tik ribotą poveikį – užsisukus naftos kraneliams Vakaruose, rusiškos naftos eksportas išaugo į Indiją ir Kiniją. Naftos rinka yra globali, todėl turime mažinti naftos paklausą visame pasaulyje.

Galiausiai turime pripažinti, kad naftą išgaunančios šalys ir didžiosios bendrovės skatina korupciją ir turi didelę įtaką politiniams procesams. Visa tai stabdo pastangas dekarbonizuoti pasaulio ekonomiką, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuva taip pat gali padaryti daugiau. Tenka apgailestauti, kad nepaisant visų ambicingų planų ir tikslų, nuo 2005 m. iki 2021 m. anglies dvideginio emisijos transporte išaugo net 46 proc. Lietuvoje vis dar dominuoja iškastinis kuras, o ypač didelę grėsmę kelia nemažėjantis naftos degalų naudojimas transporto sektoriuje. Deja, Lietuvoje nėra įstatymo, įpareigojančio mažinti naftos vartojimą.

Bendru laišku kreipiamės į Seimą, kviesdami nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41%, lyginant su 2021 metų lygiu.

Vyriausybė turėtų būti įstatymu įpareigota nustatyti konkretų veiksmų planą šiam tikslui įgyvendinti. Esame įsitikinę, kad šį ambicingą tikslą galime pasiekti bendrų pastangų dėka, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, netaršų transportą, gyventojų ir verslo iniciatyvas mažinti naftos naudojimą.

Nuo naftos importo priklausanti Lietuva gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip tą priklausomybę mažinti. Tikime, kad mūsų šalis gali reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo naftos, o išleistus pinigus iškastinio kuro importui skirti savo vaikų ateičiai.