Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų. Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 482 mln. eurų ir ji nuolat auga – vidutiniškai po 8,4 eurus per sekundę.
Šiuos skaičiavimus atliko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK). „Kiekviena atidėta darbo diena mažinti naftos produktų vartojimą skaudžiai kainuoja. Mūsų vertinimu, jei Lietuvoje nebus imamasi veiksmų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai iki 2030 m. transporto sektoriuje liks 2023 m. lygyje, tokiu atveju Lietuva ŠESD kvotą viršytų 14,87 mln. tonų CO2, o biudžetui tai reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą. Šis scenarijus yra realus, nes naftos produktų vartojimas ir toliau nemažėja“, – teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą, šie praradimai reiškia, kad Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Tai reikštų reikšmingas išlaidas Lietuvos valstybės biudžetui. Dalį šių praradimų, kaip nustatyta reglamente, Lietuva patirs jau 2027 m. (atsiskaitant už 2021-2025 m.), likusią dalį – po 2030 metų.
Siekiant atkreipti dėmesį į galimus milijardinius nuostolius, LAIEK šiandien kreipėsi laišku į premjerę Ingridą Šimonytę su raginimu palaikyti teigiamą Vyriausybės išvadą Seime registruotiems Alternatyviųjų degalų Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimo projektams, kuriuose įstatymu įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.
Verslas laukia teigiamo signalo
Pasak M. Nagevičiaus, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. „Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.
Kita vertus, sprendimas nepalaikyti konkretaus naftos mažinimo tikslo reikštų atidėtas ar nutrauktas investicijas elektromobilių krovimo infrastruktūrą, biometano ir pažangiųjų biodegalų gamybą, švaresnių transporto priemonių įsigijimą, mažesnes viešojo transporto plėtros ambicijas.
Ryžtingai mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos jau prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 200 šalies bendrovių ir organizacijų. Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.
Lietuva – naftos nelaisvėje
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.
Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.